Dvinarė rinkliava: kokie iššūkiai laukia ateityje?

fotoŠalies Vyriausybei nusprendus, kad skaičiuojant rinkliavą ar kitas įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą, nuo šių metų vidurio turi būti taikoma dvinarė sistema, savivaldybės ieško optimalių skaičiavimo būdų, o atliekų tvarkymo administratoriai – sprendimų, kad dvinarės sistemos įgyvendinimas būtų efektyvus ir duotų laukiamus rezultatus.

Naujosios sistemos taikymas praktikoje, kaip ir kiekviena naujovė, kelia nemažai klausimų ne tik gyventojams, bet ir vietinę rinkliavą ar kitas įmokas už atliekas administruojantiems regioniniams atliekų centrams.

Jų atstovai kovo pradžioje susitikę su Aplinkos ministerijos specialistais aptarė atskiruose regionuose iškylančias problemas. „Teisinis reglamentavimas visiems yra vienodas, tačiau kiekvienas regionas, kiekviena savivaldybė naujos sistemos reikalavimus realizuoja pasirinktais būdais, kuriuos leidžia Vyriausybės nustatyta tvarka.

„Daugiausia klausimų kyla apskaičiuojant pastoviąją įmokos dalį, kuri, kaip numatoma Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje, nepriklauso nuo atliekų kiekio“, – sakė Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų prezidentas, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas.

Susitikime jis pasidalijo savo patirtimi ir įžvalgomis įgyvendinant dvinarę rinkliavos sistemą. A. Reipas įvardijo didžiausias problemas ir rizikas, kurios iškyla praktiškai diegiant dvinarę sistemą. Viena jų kyla dėl to, kad didelė dalis atliekų turėtojų tiesiog deklaruos, kad nesinaudoja nekilnojamuoju turtu ir savo mokestinę naštą perkels kitiems vartotojams. Taip pat iškyla rizika, kad daugiabučių gyventojai, palyginus su privačių namų gyventojais gali būti diskriminuojami.

Problemų kyla ir pakankamai didelių „migruojančių“ atliekų kiekių, atliekų surinkimo infrastruktūros trūkumų,  norint įgyvendinti visų vartotojų grupių poreikį atsiskaityti pagal atiduodamų atliekų kiekį,  dėl lėšų persiskirstymo tarp atliekų turėtojų atsiranda dideli skirtumai, palyginus su buvusiu apmokestinimo modeliu.

A.Reipo pateikta atliekų tvarkymo kaštų palyginimo Lietuvoje 2015 metais analizė rodo, kad didžiausi atliekų tvarkymo kaštai vienam namų ūkiui 2015 metais buvo Vilniaus, Utenos, Šiaulių ir Klaipėdos regionuose, kur viršijo 50 eurų. Mažiausi kaštai buvo Tauragės, Telšių ir Alytaus regionuose – nesiekė 45 eurų.

Pradėjus taikyti dvinarę sistemą, situacija gali gerokai keistis, bet tai paaiškės tik po to, kai visos savivaldybės apsispręs, kokią tvarką taikys, apskaičiuodamos rinkliavą pagal dvinarę sistemą. Kol kas tą yra padariusios apie pusė šalies savivaldybių. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad dvinarės rinkliavos taikymo nuostatai, taikymo metodai, dydžiai labai skiriasi.

Aplinkos ministerijos atstovai nuo kovo pabaigos lankysis visuose regionuose, norėdami vietose išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduriama atskirose savivaldybėse.

„Atliekų tvarkymo administratoriai besąlygiškai pasisako už modernesnį atliekų tvarkymą, tačiau svarbu, kad naujovės ir jų tikslai būtų suprantami tiek specialistams, tiek kiekvienam atliekų turėtojui“, – sakė A. Reipas.