Spausdinti

Atliekų rūšiavimas

Atnaujinta: 2017-04-27

Į mišrių atliekų konteinerį. Popieriniai rankšluosčiai, nosinės ir servetėlės yra neperdirbamos atliekos.

Netinkamas naudoti tekstilės atliekas reikia mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ar priduoti į atliekų surinkimo aikšteles. Aikštelių kontaktus rasite čia. Kol kas tekstilės atliekos atskirai nėra surenkamos. Kokybiškus, tinkamus naudoti drabužius, patalynę ir kitas tekstilės atliekas reiktų atiduoti labdaros organizacijoms, padovanoti, mainyti į kitus daiktus.

Visus nereikalingus, naudoti netinkamus medikamentus reikia nešti į vaistinę. Vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus vaistinius preparatus. Veterinarijos vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus veterinarinius vaistus. Daugiau informacijos rasite čia.

Jų vieta – mišrių atliekų konteineryje. Neretai pasitaiko, kad sauskelnės išmetamos į pakuočių atliekų konteinerį. Tačiau jos nėra nei pakuotės, nei tinkamos perdirbimui, todėl jas būtina mesti į mišrių atliekų konteinerį.

Į plastiko atliekų konteinerį. Šie popierėliai – kombinuota pakuotė, bet ne popieriaus atlieka.

Tokią pakuotę reikia mesti į plastiko atliekų konteinerius. Bet reikia žinoti, kad tokia pakuotė yra sunkiai perdirbama, todėl visuomet geriausia rinktis iš vienos medžiagos pagamintas pakuotes.

Šie maišeliai yra neperdirbami. Perdirbimui netinka ir suyrantys plastikiniai maišeliai. Bet juos būtina rūšiuoti, nes švarūs plastikiniai maišeliai kartu su kitomis perdirbimui netinkamomis pakuotėmis yra deginami ir panaudojami energijos gamybai. Einant į parduotuves geriausia turėti daugkartinio naudojimo maišelius pirkiniams.

Geriausiai perdirbimui tinka visų rūšių stiklas.

Visos pakuotės turi būti naudojamos pagal paskirtį – vienkartinių pakuočių negalima naudoti pakartotinai. Į ištuštintą plastikinį butelį pilti vandens, pieno ar kitų produktų. Nustatyta, kad pakartotinai naudojamos pakuotės pradeda irti ir gali išskirti kenksmingas medžiagas. Panaudotas plastiko pakuotes reikia atiduoti perdirbti, tas į ištuštintus butelius pilti vandenį, pieną ar kitus skysčius nepatartina.

Perdirbimui tinka daugelis popieriaus pakuočių, jeigu jos sausos ir švarios: kartoninės dėžutės, laikraščiai, žurnalai, biuruose ir pakavimui naudojamas popierius. Riebalais ar kitomis medžiagomis stipriai užterštos dėžutės nuo picų ar kitų produktų perdirbimui netinka. Neperdirbami ir vienkartiniai rankšluosčiai, nosinės, servetėlės.

Už pakuočių atliekų tvarkymą moka gamintojai importuotojai, kurie pakuotes išleidžia į rinką, o jei pakuotės neišrūšiuojamos, už tolesnį jų sutvarkymą tenka mokėti visiems gyventojams.

Apie 90 proc. kapinių atliekų sudaro žaliosios atliekos, kurioms rinkti prie visų kapinių yra pastatyti atskiri konteineriai arba įrengtos atskiros aikštelės. Tačiau kartu su žaliosiomis atliekomis joms skirtuose konteineriuose ar aikštelėse atsiduria ir stikliniai bei plastikiniai žvakių indeliai, ir metaliniai jų dangteliai, ir nudžiuvusių gėlių krepšelių ar vainikų karkasai. Atskira problema – dirbtinės, plastikinės gėlės ir vainikai, kuriuos daugelyje Europos valstybių paprasčiausia draudžiama nešti ant kapų. Statyti atskirus rūšiavimo konteinerius prie daugelio kapinių yra neracionalu. Jie pastatomi tik prie didžiųjų kapinių, iš kurių spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje atliekos vežamos kone kiekvieną dieną.

Daug paprastesnis kelias – nuo kapų nurinktus žvakių indelius bei jų dangtelius kiekvienam parsinešti ir išmesti į prie namų stovinčius stiklo, plastiko ar metalo atliekų konteinerius. Taip būtų gerokai palengvintas atliekų tvarkytojų darbas. Mat iš kapinių surinktos atliekos pirmiausia vežamos į atliekų tvarkytojų įmones, čia išrūšiuojamos ir tik tuomet gabenamos į kompostavimo aikšteles, perdirbimo įmones ar sąvartyną. Kapinių atliekų tvarkymas nebėra įskaičiuotas į vietinės rinkliavos mokestį – už jas mokama savivaldybių biudžeto lėšomis.