Spausdinti

Pakuočių atliekų morfologinės sudėties sezoniškumas ir jo įtaka surinkimo ir perdirbimo galimybėms

Atnaujinta: 2018-01-22

2015 - 2016 metais Alytaus atliekų tvarkymo regione buvo vykdomas eksperimentinės plėtros projektas „Pakuočių atliekų morfologinės sudėties sezoniškumas ir jo įtaka surinkimo ir perdirbimo galimybėms“ (užsakovas – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, rangovas – Kauno technologijos universitetas).

Projektas buvo pradėtas pusmetį prieš gėrimų pakuočių depozitinės sistemos Lietuvoje įvedimą (užstato sistema įvesta 2016-02-01), o baigtas praėjus keturiems mėnesiams po šios sistemos įvedimo. Projekto eigoje buvo tiriama iš gyventojų surenkamų popieriaus ir plastiko atliekų morfologinė sudėtis ir vertinamos jos perdirbimo galimybės.

Tyrimo ataskaita.

Tyrimo eiga ir rezultai

Kauno technologijos universiteto tyrėjų grupė, vadovaujama profesoriaus Gintaro Denafo, pakuočių atliekas tyrimui ėmė skirtingu metų laiku, skirtingose regiono savivaldybėse – miestuose ir kaimuose. Buvo tiriamos ir individualių, ir daugiabučių namų konteineriuose „varpeliuose“ surenkamos pakuočių atliekos.

Viskas buvo daroma rankiniu būdu: pasirinkto konteinerio turinį išpildavo, rūšiuodavo atliekas į krūveles ir kiekvieną jų atskirai sverdavo.

Kiekvienoje vietovėje kiekvieną sezoną tyrimui buvo imama maždaug po 300 kg atliekų. Jų sudėtis ir kiekis tirti 2015 metų liepą ir spalį bei 2016 m. vasarį bei gegužę. Tyrėjai pastebėjo, kad sezoniškumas pakuočių atliekų kiekiui bei sudėčiai ženklios įtakos neturi.

Pastebėta, kad nuo 2016 metų pradžios Lietuvoje įvedus užstato sistemą, plastiko pakuočių atliekų buvo smarkiai sumažėję, bet pastaruoju metu jų vėl daugėja. Neatmestina, jog tam įtakos turi tai, kad nemaža Alytaus regiono gyventojų dalis dažnai apsipirkinėja Lenkijoje, iš kurios parsivežtos pakuotės kaip užstatas mūsų šalyje nepriimamos.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kaimiškose savivaldybėse plastiko pakuočių atliekų surenkama santykinai daugiau nei miestuose. Viena to priežasčių – kaimuose yra mažiau taromatų, todėl dalis pakuočių vis dar išmetama į konteinerius.
 
Didžiausią Alytaus regione surenkamų pakuočių atliekų dalį – daugiau kaip 32 proc. – sudaro PET pakuočių atliekos. Antroje vietoje – kartono pakuotės, sudarančios daugiau kaip 22 proc. Iš gyventojų surinktų pakuočių atliekų, plastiko plėvelės – 13,5 proc.

Visais metų laikais ir visur plastiko ir metalo atliekoms skirtuose konteineriuose pasitaikydavo popieriaus ir kartono, o popieriaus konteineriuose – plastiko priemaišų. Kai kas į šiuos pakuočių atliekų konteinerius neištveria  neišmetęs stiklo, tekstilės, medicininių ar elektros bei elektronikos atliekų.

Lietuvoje tai buvo pirmas toks tyrimas, kurio tikslas – nustatyti , kiek ir kokių pakuočių atliekų susidaro ir kokia jų dalis tinkama perdirbimui. Ta informacija yra labai svarbi atliekų tvarkymo sistemos administratoriams, nes jie suinteresuoti, kad kuo daugiau pakuočių atliekų būtų surenkama ir kuo daugiau atiduodama perdirbėjams.

Tyrimo metu gautos išvados buvo pristatytos gamintojų – importuotojų, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos, Alytaus regione dirbančių atliekų tvarkytojų atstovų susitikime Alytuje. Pasak tyrimui vadovavusio profesoriaus G. Denafo, tyrime naudota pakuočių atliekų sudėties metodika gali būti sėkmingai taikoma ir atliekant kitus panašius atliekų sudėties bei kiekių tyrimus. Tokių tyrimų rezultatai yra labai svarbūs, siekiant išsiaiškinti realiai perdirbamų atliekų kiekius.

Lietuvoje veikia daug įmonių, surenkančių pakuočių atliekas ir antrines žaliavas, tačiau jas perdirbančių įmonių yra nedaug. Be to, daugelis įmonių perdirbti priima tik švarias gamybines atliekas, o iš gyventojų surinktų pakuočių atliekų perdirbimo galimybės yra labai ribotos.

ARATC buvo svarbu išsiaiškinti, kiek tokių atliekų yra tinkamos perdirbimui ir tyrimo metu tai buvo nustatyta. Paaiškėjo, kad perdirbimui tinka beveik 70 proc. pakuočių atliekų.