Spausdinti

Įvairūs klausimai

Atnaujinta: 2019-02-25

Visas atliekas vežtis ten, iš kur atsivežėme. Gamtoje paliktos atliekos gadina vaizdą, o atskirai jas surinkti yra sudėtinga ir brangu. Gamta atliekų negamina, o savo atvežtų nereikia jai palikti.

Taip, tokia galimybė yra. Nemokamai komposto gauna gyventojai, į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles atvežę nenaudojamos elektros ir elektronikos įrangos bei pristatę žaliąsias atliekas į kompostavimo aikšteles. Daugiabučių namų bendrijoms, jų teritorijos aplinkos tvarkymui, per kalendorinius metus taip pat skiriama 3 t žaliųjų atliekų komposto nemokamai.

Daugiau informacijos rasite čia.

Asbesto turinčios atliekos už nustatytą tarifą priimamos tik Alytaus regioniniame sąvartyne, Karjero g. 2, Takniškių k., Alovės sen., Alytaus r. Statybinės ir griovimo atliekos, užterštos pavojingomis atliekomis, pvz. asbesto turinčios atliekos, privalo būti atskirtos nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, sudėtos į patvarius maišus ar dėžes ir pristatytos į Alytaus regioninį sąvartyną, Takniškių k., Alovės sen., Alytaus r.

Asbesto turinčių atliekų šalinimo sąvartyne įkainius rasite čia.

Palikti atliekas už aikštelės ribų yra toks pats pažeidimas, kaip ir išmesti jas bet kurioje kitoje neleistinoje vietoje. Prie aikštelių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros užfiksuoja atliekas atvežusių automobilių numerius, pagal juos nustatomi netinkamai atliekomis atsikratantys asmenys. Filmuota medžiaga perduodama aplinkosaugininkams, kurie pažeidėjams taiko administracinio poveikio priemones.

Jeigu nėra galimybės kompostuoti, lapus, kaip ir sausą žolę, šiaudus ar kitas augalinės kilmės liekanas, galima deginti tik sugrėbtus į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų iki statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, o sudegus smilkstanti ugniavietė užgesinta. Kartu su lapais draudžiama deginti bet kokias kitas buitines, pramonines ar kitokios kilmės atliekas.

Miestuose ir miesteliuose lapų bei kitų augalinės kilmės atliekų deginti negalima. Tą daryti taip pat draudžiama miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško.

Į jokius konteinerius, išskyrus kompostavimo, medžių lapų ir visų kitų žaliųjų atliekų dėti negalima. Tokių atliekų prikrauti mišrių atliekų konteineriai paprasčiausia netuštinami.

Iš daugiabučių namų teritorijų lapus išgabena savivaldybių komunalinės tarnybos, pagal kiekvienos savivaldybės nustatytą tvarką bei grafikus. Tačiau tai neatleidžia daugiabučių namų gyventojų nuo prievolės ir atsakomybės tinkamai tvarkyti žaliąsias atliekas: nedėti jų į mišrioms atliekoms skirtus konteinerius, nekrauti prie konteinerių lapų ar kitų žaliųjų atliekų krūvų.

Krisdami lapai nesirenka teritorijos ir atskirti, savas ar svetimas lapas nukrito į kiemą, neįmanoma. Atliekų tvarkymo taisyklės numato, kad kiekvieno žemės sklypo valdytojas yra atsakingas už atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą iš jam priskirto ar priklausančio žemės sklypo.

Senas padangas keičiant naujomis jas nemokamai galima ir reikia palikti autoservise ar padangomis prekiaujančioje įmonėje. Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse iš vieno fizinio asmens nemokamai priimami 4 vienetai lengvojo padangų. Atvežus daugiau, už kiekvieną papildomą vienetą reikia mokėti po 3,12 Eur. Už kiekvieną į aikštelę atvežtą sunkiasvorio automobilio ar traktoriaus padangą reikia mokėti 13,77 Eur.

Geriausias sprendimas – nupuoštas kirstas eglutes nuvežti į rūšiavimo centrą (stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę) – čia jos priimamos nemokamai.  Į aikšteles nenuvežtų eglučių surinkimu iš gyventojų rūpinasi savivaldybės. Jos nurodo eglučių surinkimo vietas arba tam tikrą laiką – įprastai iki sausio vidurio - surenka prie atliekų konteinerių paliktas eglutes, jų šakas. Komunalinių atliekų vežėjai prie konteinerių paliktų eglučių nesurenka ir jų neišveža.

Kirstos eglutės ir jų šakos naudojamos biokurui, jos gali būti kompostuojamos ir namų ūkiuose. Vazonines eglutes rekomenduojama sodinti ir auginti toliau, o dirbtinės eglutės yra neperdirbamos, todėl jas reikia naudoti kuo ilgiau. Nuo išmetamų eglučių būtina pašalinti visas dekoracijas.

Aplinkos ministro įsakymu pakeistose Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse nuo šių metų pradžios į stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikšteles atliekas atvežę gyventojai turės nurodyti savo vardą, pavardę, adresą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį. Visos atliekos aikštelėse iš gyventojų bus priimamos nemokamai.

Pagal nustatytą tvarką reguliariai atliekamas sąvartyno monitoringas (stebėjimas) - mėginiai tyrimams imami du kartus per metus: rudenį ir pavasarį. Tiriant paimtus mėginius nustatomas sąvartyno poveikis oro, paviršinio ir požeminio vandens kokybei. Remiantis akredituotose laboratorijose atliktų tyrimų rezultatais, Alytaus sąvartynas nekelia pavojaus aplinkai, teršalai neviršija nustatytų verčių, tarša nepatenka į gruntinius vandenis. Alytaus regioninio sąvartyno monitoringas vykdomas nuo 2008 metų, pats sąvartynas pradėtas eksploatuoti 2007 metų pabaigoje. Bendras sąvartyno plotas – daugiau kaip 26 hektarai. Kasmet į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis mažėja. Sąvartyno monitoringo darbai bus vykdomi ir toliau pagal visus teisės aktų reikalavimus. Jie numato, kad net uždarytą sąvartyną, į kurį nebevežamos naujos atliekos, reikia prižiūrėti ir stebėti mažiausiai 30 metų.

Iššaudytų fejerverkų, sudegintų šaltųjų ugnelių liekanos, deja, yra neperdirbamos ir jas belieka išmesti į mišrių atliekų konteinerius. Tačiau būna, kad fejerverkai ar petardos neiššauna. Tokius reikia vežti į rūšiavimo centrus (adresus rasite čia), nes išmetus į konteinerį, neiššovusi petarda ar fejerverkas patenka į rūšiavimo liniją, kur gali sprogti ir sužaloti linijoje dirbančius žmones, uždegti kitas atliekas. Be to fejerverkuose naudojama daug įvairių cheminių medžiagų mišinių bei metalų, kurie patenka į aplinką. Tad geriausias pasirinkimas – nepirkti fejerverkų.