Spausdinti

Kaip maisto atliekas tvarko vokiečiai? ARATC specialistų pažintis ir patirtis

Paskelbta: 2019-07-11

Atskiro maisto atliekų surinkimo procesas Alytaus regione, o ir visoje Lietuvoje žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Tačiau ne vienoje kitoje Europos šalyje jis jau įsibėgėjęs. Pavyzdžiui, Vokietijoje jis prasidėjo prieš penkerius metus.
Šiandien šios šalies atliekų tvarkymo specialistai džiaugiasi, kad jis vyksta sklandžiai – gyventojų išrūšiuotose maisto atliekose priemaišų aptinkama tik iki 5 procentų, konteineriai ištuštinimui ištraukiami reguliariai ir nesvarbu, kokiu atstumu žmogus gyvena jis privalo konteinerį atitempti iki rajoninės reikšmės kelio, kuriuo  eina atliekų surinkimo maršrutas.
„Maisto atliekų surinkimas Vokietijoje yra papildomai apmokestintas – čia laikomasi nuostatos, kad nemokamų paslaugų negali būti“, -  sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) Rūšiavimo centrų veiklos organizavimo padalinio Eksploatavimo inžinierė - padalinio vadovo pavaduotoja Rasa Opolskienė.
Ji kartu su kolegėmis iš ARATC Agne Jučiene, Aplinkosauginio ugdymo ir pakartotinio naudojimo padalinio vadove, ir Ilona Kazlauskiene, Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinio projektų vadove, bei kitų Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų specialistais dalyvavo VšĮ „Žiedinė ekonomika“ surengtame pristatyme, kurio metu supažindinta su dviejų Vokietijos savivaldybių – Potsdamo ir Berlyno – patirtimi surenkant ir tvarkant maisto bei virtuvės atliekas, ieškant keitimosi naudotais daiktais galimybių.
Atliekų tvarkymo specialistams iš Lietuvos kolegos vokiečiai pristatė visą pasiruošimo atskiram maisto atliekų surinkimui eigą. Prieš pradedant tą daryti, didelis dėmesys buvo skiriamas gyventojų informavimui, pranešant apie tai, kada prasidės atskiras maisto atliekų surinkimas ir kaip jis vyks.
Iš pradžių metus laiko buvo vykdomas eksperimentas – visiems gyventojams išdalinti maisto atliekų konteineriai ir šios atliekos surenkamos nemokamai.
Tuomet žmonėms buvo pranešta, kad eksperimentas baigėsi, prasidės nuolatinis paslaugos teikimas ir ši paslauga bus mokama. Gyventojai galėjo pasirinkti, kokio dydžio konteinerio iš trijų pasiūlytų variantų jie norėtų ir kaip dažnai jis turėtų būti ištuštinamas. Daugiausia žmonių rinkosi 60 litrų talpos konteinerius, o populiariausias ištuštinimo dažnumas – vienas kartas per savaitę.
Maisto atliekoms skirti konteineriai, beje, be jokių papildomų filtrų, buvo išdalinti visiems ir miestų, ir kaimų individualių namų gyventojams, laikantis nuostatos, kad rūšiuoti privalo visi. Tie, kurie jų atsisakė,
motyvuodami, kad maisto atliekas kompostuoja, buvo perspėti, jog bus vykdoma griežta kontrolė, kad maisto atliekos neatsidurtų komunalinių atliekų konteineriuose. Pasitaikius tokiam atvejui, gyventojui iš karto pristatomas maisto atliekų konteineris ir jis privalo atskirai rinkti šias atliekas.
„Vokietijoje griežtai draudžiama maisto atliekas rinkti į bet kokius plastiko maišelius, nesvarbu, ar jie suyrantys, ar nesuyrantys. Galima naudoti tik popierinius maišelius, vynioti maisto atliekas į laikraščius ar popierines servetėles“, - pasakojo R. Opolskienė.
Gyventojų išrūšiuotas atliekas surenka ir tvarko savivaldybės įmonė, o tai, specialistų vertinimu, taip pat prisideda prie sklandaus proceso įgyvendinimo.
Atskirai surinktas maisto atliekas savivaldybės tvarko skirtingai, atsižvelgdamos į konkrečią situaciją ir poreikius. Potsdamo savivaldybėje maisto atliekos naudojamos trąšų gamybai, Berlyno savivaldybėje – elektros ir šilumos energijai gaminti. Taip pat Berlyno savivaldybėje maisto ir virtuvės atliekos perdirbamos, atskiriant sausą kompostą ir skystąją dalį, kuri atiduodama ūkininkams laukų tręšimui – už tai, kad ūkininkai pasiima atliekas, jiems yra papildomai sumokama.
 
 
 
 
 
Nuotr.: Berlyno mainų punktas - tekstilė; Maišeliai maisto atliekoms