Naujiena

Sriubos porcija, nesuvalgytas garnyras, šaldytuve užsilikusios daržovės – atskirai šie kiekiai atrodo nedideli. Tačiau 2023 m. Lietuvoje susidarė apie 414 tūkst. tonų maisto atliekų, beveik 247 tūkst. tonų jų – namų ūkiuose. Rugsėjo 29-ąją minima Tarptautinė informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus diena kviečia paklausti: kur maistas prarandamas ir ką galime pakeisti dar prieš jam atsiduriant šiukšliadėžėje?

Jungtinių Tautų aplinkos programos vertinimu, 2022 m. pasaulyje namų ūkiuose, viešajame maitinime ir prekyboje susidarė 1,05 mlrd. tonų maisto atliekų – beveik penktadalis šioms grandims prieinamo maisto. Kartu prarandama dalis jam užauginti ir pagaminti sunaudoto vandens, dirbamosios žemės, energijos bei žmonių darbo. Maisto praradimai ir švaistymas siejami su 8–10 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.

Dalies nuostolių, kurie prasideda nuo kasdienių sprendimų, galima išvengti. Namuose tai gali būti dar vienas duonos kepalas, nors ankstesnis dar nesuvalgytas. Valgykloje – porcija, įdėta nepaklausus, ar žmogus tiek norės. Virtuvėje – kartu su paprikos sėklomis išpjautas geras minkštimas. Norint keisti šiuos įpročius, verta pirmiausia pastebėti, kas lieka ir kodėl.

Ką atskleidė išmaniosios maisto atliekų svarstyklės mokyklose?

Tuo remiasi Alytaus regione vykdomas ir Europos Komisijos iš dalies finansuojamas projektas „Kiekvienas kąsnis svarbus“ (EBICOS). Keturiose projekte dalyvaujančiose mokyklose išmaniosios svarstyklės registruoja virtuvėje susidarančias atliekas ir mokinių lėkštėse liekantį maistą. Kartu fiksuojamas vaizdas: dirbtiniam intelektui jį susiejus su svoriu galima matyti, kokių patiekalų ar ingredientų dalių išmetama daugiausia. Mokykloms tai suteikia einamuoju metu aktualių duomenų ką konkrečiai keisti porcijose, receptūrose, patiekimo būde ar gamyboje.

Tarpiniai projekto duomenys parodė, kad vien dėl matavimo ir pagalbinių korekcijų per pirmąjį pusmetį bendras maisto atliekų kiekis keturiose mokyklose sumažėjo 22 proc., arba beveik 400 kilogramų. Dar įdomesni patys maisto švaistymo prevencijos bandymai, nes jie ne visur baigėsi taip, kaip buvo tikėtasi.

Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje sriubos porciją sumažinus nuo 150 iki 120 gramų, sriubos atliekų sumažėjo 47 proc. Varėnos rajono Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinėje mokykloje mokiniams leidus pasirinkti, ar jie nori sriubos ir garnyro, šių patiekalų likučių sumažėjo 49 proc. Abiem atvejais dalies atliekų pavyko išvengti priėmus sprendimą dar prieš patiekiant maistą.

Prienų „Žiburio“ gimnazijoje mokiniai taip pat gavo daugiau laisvės – patys įsipildavo norimą sriubos kiekį. Tačiau šiame bandyme sriubos atliekų padaugėjo. Tai parodė, kad vien suteikti pasirinkimą neužtenka: svarbu stebėti, kaip žmonės juo naudojasi. Tuo metu Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje išryškėjo savaitės ritmas – pirmadieniais atliekų susidarydavo gerokai daugiau nei penktadieniais. Toks skirtumas skatina atidžiau žiūrėti į valgiaraštį, valgytojų skaičių ir maitinimo organizavimą skirtingomis dienomis.

„Kai mokinys palieka sriubos lėkštėje, matome rezultatą, bet dar nežinome priežasties. Gal porcija buvo per didelė, gal jis sriubos nenorėjo, o gal tą dieną patiekalas tiesiog nepatiko. Matavimai padeda tai aiškintis kartu su mokyklos darbuotojais ir patikrinti, ar mūsų pasirinktas pakeitimas iš tiesų veikia“, – sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atstovė, EBICOS projekto komandos narė Agnė Jučienė.

Ką galima pakeisti savo virtuvėje?

Dalis maisto tampa atliekomis dar prieš sėdant prie stalo. Papriką apipjaunant aplink sėklų lizdą išsaugoma daugiau minkštimo, nei plačiai nupjovus jos viršų. Brokolio kotelį, pašalinus kietą išorinę dalį, galima supjaustyti ir dėti į trintą sriubą kartu su žiedynais.

Išvaizdą praradusi daržovė irgi nebūtinai turi prarasti savo vaidmenį virtuvėje. Traškumą praradusią, bet nesugedusią morką ar salotų lapus galima trumpam pamerkti į šaltą vandenį. Minkštėjantys, tačiau gedimo požymių neturintys pomidorai tinka padažui, brokoliai – sriubai ar apkepui.

Dar netikėtesnių idėjų EBICOS projektui atsiuntė patys gyventojai. Vienas jų siūlo šaldiklyje kaupti gerai nuplautas morkų lupenas, porų galus ir prieskoninių žolelių kotelius. Sukaupus maišelį jų, nuopjovas galima užpilti vandeniu, pavirti apie valandą ir nukošti. Gautą sultinį patogu užšaldyti ledukų formelėse – po kubelį vėliau įdėti į padažą ar troškinį.

Kita gyventojų pasiūlyta idėja – traškučiai iš bulvių lupenų. Kruopščiai nušveistų bulvių lupenas reikia nusausinti, sumaišyti su trupučiu aliejaus bei prieskoniais ir paskleisti ant skardos vienu sluoksniu. Žalių ar pažeistų lupenų naudoti negalima.

Anot gyventojų, tinkamai atvėsinti ir šaldytuve laikyti vakarykščiai ryžiai su varške bei minkštėjančiais obuoliais gali virsti saldžiu apkepu.

Naudojant likučius svarbus laikas ir temperatūra: pagaminto maisto nereikėtų laikyti kambario temperatūroje ilgiau kaip dvi valandas – jį reikia laiku atvėsinti ir padėti į šaldytuvą. Verta suprasti ir datas ant pakuočių. „Geriausias iki“ pirmiausia žymi kokybę, todėl tinkamai laikomas produktas gali būti vartojamas ir vėliau, įvertinus jo būklę. „Tinka vartoti iki“ yra saugos terminas – jam pasibaigus produkto vartoti nereikėtų.

Patirtis, kuria bus galima pasinaudoti plačiau

Kad mokyklose ir namuose atrastos idėjos pasklistų plačiau, EBICOS komanda parengė leidinius skirtingoms skaitytojų grupėms. Mokyklų virtuvėms skirti du leidiniai: „Nuo pirmo pjūvio“ pateikia praktinių patarimų, kaip išsaugoti produkto vertę ruošiant, gaminant, patiekiant ir laikant maistą, o receptų knyga „Nuo likučio iki patiekalo“ siūlo idėjų, kaip kūrybiškai panaudoti virtuvėje likusius tinkamus ingredientus.

Plačiajai visuomenei skirtame leidinyje „Kas liko šaldytuve“ surinkti pačių gyventojų pateikti receptai ir patirtys. Tarp jų – ir sultinys iš daržovių nuopjovų, ir bulvių lupenų traškučiai, ir patiekalai iš po vakarienės likusių kruopų. Tai idėjos, kurias galima prisitaikyti prie to, kas jau yra namų virtuvėje.

Leidiniai prieinami internetu: https://www.ekt.lt/ebicos-projekto-leidiniai/

Projektas žengia ir į naują praktinį etapą: dviejose mokyklose atsiras bendruomeniniai šaldytuvai. Jų principas – dalytis dar tinkamu vartoti maistu, kurio vienas žmogus nebespės panaudoti, o kitas galėtų pasiimti. Taip maistas turi galimybę pasiekti valgytoją, užuot sugedęs.

Iš pradžių šaldytuvai bus skirti mokyklų administracijai ir personalui. Kad dalijimasis būtų saugus, reikės aiškios tvarkos: kokį maistą galima įdėti, kaip nurodyti jo įdėjimo laiką, užtikrinti tinkamą temperatūrą ir prižiūrėti šaldytuvą. Šis pirmasis etapas leis mokykloms praktiškai išbandyti, kaip tokia dalijimosi vieta veikia jų bendruomenėje.

Keturios mokyklos jau parodė, kad mažiau atliekų gali reikšti mažesnę sriubos porciją, kitokį pasirinkimą prie valgyklos linijos ar atidesnį žvilgsnį į virtuvės darbą. Namuose pokytis gali prasidėti nuo išsaugoto brokolio kotelio arba šaldiklyje laukiančio sultinio kubelio. Abiem atvejais naudingiausias pirmasis klausimas tas pats: kodėl šis maistas liko nepanaudotas ir ką kitą kartą galime padaryti kitaip?

Apie projektą. Projektą „Every Bite Counts Schools“ įgyvendina UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ kartu suAlytaus regiono atliekų tvarkymo centru. Projektas vykdomas 2025–2027 m. ir finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal Bendrosios rinkos programą.