Įvairūs klausimai

Spausdinti
Įvairūs klausimai

Ką daryti, jei gamtoje įrengtose poilsiavietėse nėra šiukšliadėžių ar atliekų konteinerių?

Visas atliekas vežtis ten, iš kur atsivežėme. Gamtoje paliktos atliekos gadina vaizdą, o atskirai jas surinkti yra sudėtinga ir brangu. Gamta atliekų negamina, o savo atvežtų nereikia jai palikti.

Kur dėti asbesto turinčias (šiferio) atliekas?

Asbesto turinčios atliekos už nustatytą mokestį tiek iš gyventojų, tiek iš įmonių priimamos tik asbesto turinčių atliekų apdorojimo aikštelėje, esančioje  Karjero g. 2, Takniškių k., Alovės sen., Alytaus r. Jos  privalo būti atskirtos nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir sudėtos į patvarius maišus ar dėžes.

Asbesto turinčių atliekų šalinimo sąvartyne įkainius rasite čia.

Ar galima palikti atliekas prie rūšiavimo centrų ar kompostavimo aikštelių vartų?

Palikti atliekas už aikštelės ribų yra toks pats pažeidimas, kaip ir išmesti jas bet kurioje kitoje neleistinoje vietoje. Prie aikštelių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros užfiksuoja atliekas atvežusių automobilių numerius, pagal juos nustatomi netinkamai atliekomis atsikratantys asmenys. Filmuota medžiaga perduodama aplinkosaugininkams, kurie pažeidėjams taiko administracinio poveikio priemones.

Ar galima sausus medžių lapus deginti?

Jeigu nėra galimybės kompostuoti, lapus, kaip ir sausą žolę, šiaudus ar kitas augalinės kilmės liekanas, galima deginti tik sugrėbtus į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų iki statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, o sudegus smilkstanti ugniavietė užgesinta. Kartu su lapais draudžiama deginti bet kokias kitas buitines, pramonines ar kitokios kilmės atliekas.

Miestuose ir miesteliuose lapų bei kitų augalinės kilmės atliekų deginti negalima. Tą daryti taip pat draudžiama miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško.

Į kokius atliekų konteinerius galima dėti medžių lapus, nupjautą žolę?

Medžių lapus, nupjautą žolę geriausia dėti į kompostavimo konteinerius abra kitu pasirinktu būdu juos kompostuoti.
Nedideli medžių lapų, augalų kiekiai (pvz, kelios saujos) gali būti metami į maisto atliekų konteinerį, didelsni kiekiai (pvz. automobilinė priekaba ar keli maišai) priimami rūšiavimo centruose, o neribotais kiekiais šios atliekos priimamos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse. 

Kas surenka ir išveža lapus iš daugiabučių namų kiemų?

Iš daugiabučių namų teritorijų lapus išgabena savivaldybių komunalinės tarnybos, pagal kiekvienos savivaldybės nustatytą tvarką bei grafikus. Tačiau tai neatleidžia daugiabučių namų gyventojų nuo prievolės ir atsakomybės tinkamai tvarkyti žaliąsias atliekas: nedėti jų į mišrioms ar maisto atliekoms skirtus konteinerius, nekrauti prie konteinerių lapų ar kitų žaliųjų atliekų krūvų.

Kas turi tvarkyti lapus, spyglius, kankorėžius, kurie į gyventojų kiemus sukrenta ne nuo jų pačių, o nuo kaimynų kiemuose ar miesto parkuose, skveruose augančių medžių?

Krisdami lapai nesirenka teritorijos ir atskirti, savas ar svetimas lapas nukrito į kiemą, neįmanoma. Atliekų tvarkymo taisyklės numato, kad kiekvieno žemės sklypo valdytojas yra atsakingas už atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą iš jam priskirto ar priklausančio žemės sklypo.

Kiek padangų galima rūšiavimo centruose priduoti nemokamai?

Senas padangas keičiant naujomis jas nemokamai galima ir reikia palikti autoservise ar padangomis prekiaujančioje įmonėje. Rūšiavimo centruose iš vieno fizinio asmens nemokamai priimami 4 vienetai lengvojo padangų. Atvežus daugiau, už kiekvieną papildomą vienetą reikia mokėti pagal nustatytus įkainius.

Kur dėti nupuoštas kalėdines eglutes?

Šias eglutes reikia vežti į rūšiavimo centrus arba kompostavimo aikšeles, kur jos bus smulkinamos ir panaudojamos kaip biokuras. Atskirose savivaldybėse yra organizuojamas eglučių, paliktų prie mišrių atliekų konteinerių, surinkimas, tad eglutes galima palikti iš anksto savivaldybių nurodytose vietose. Eglučių jokiu būdu negalima mesti kur pakliuvo – už netinkamą atliekų tvarkymą gresia baudos.

Kokį dokumentą reikia turėti priduodant atliekas rūšiavimo centruose?

Aplinkos ministro įsakymu pakeistose Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse nuo šių metų pradžios į stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikšteles atliekas atvežę gyventojai turės nurodyti savo vardą, pavardę, adresą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį. Visos atliekos aikštelėse iš gyventojų bus priimamos nemokamai.

Ar Alytaus regioninis sąvartynas kelia pavojų aplinkai?

Pagal nustatytą tvarką reguliariai atliekamas sąvartyno monitoringas (stebėjimas) - mėginiai tyrimams imami du kartus per metus: rudenį ir pavasarį. Tiriant paimtus mėginius nustatomas sąvartyno poveikis oro, paviršinio ir požeminio vandens kokybei. Remiantis akredituotose laboratorijose atliktų tyrimų rezultatais, Alytaus sąvartynas nekelia pavojaus aplinkai, teršalai neviršija nustatytų verčių, tarša nepatenka į gruntinius vandenis. Alytaus regioninio sąvartyno monitoringas vykdomas nuo 2008 metų, pats sąvartynas pradėtas eksploatuoti 2007 metų pabaigoje. Bendras sąvartyno plotas – daugiau kaip 26 hektarai. Kasmet į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis mažėja. Sąvartyno monitoringo darbai bus vykdomi ir toliau pagal visus teisės aktų reikalavimus. Jie numato, kad net uždarytą sąvartyną, į kurį nebevežamos naujos atliekos, reikia prižiūrėti ir stebėti mažiausiai 30 metų.

Kokios atliekos yra petardos?

Iššaudytų fejerverkų, sudegintų šaltųjų ugnelių liekanos, deja, yra neperdirbamos ir jas belieka išmesti į mišrių atliekų konteinerius. Tačiau būna, kad fejerverkai ar petardos neiššauna. Tokius reikia vežti į rūšiavimo centrus, nes išmetus į konteinerį, neiššovusi petarda ar fejerverkas patenka į rūšiavimo liniją, kur gali sprogti ir sužaloti linijoje dirbančius žmones, uždegti kitas atliekas. Be to fejerverkuose naudojama daug įvairių cheminių medžiagų mišinių bei metalų, kurie patenka į aplinką. Tad geriausias pasirinkimas – nepirkti fejerverkų.